GNU/Linux vartotojui skirtos darbalaukio grafinės aplinkos (DE) - apžvalga

GNU/Linux suteikta galimybė pritaikyti sistemą pagal save, tai prasideda ne vien nuo sistemos įrankių diegimo ir komandinės eilutės įrankių pasiruošimo. Grafinis vartotojo darbalaukis (Angl. Desktop Environment, DE) vaidina didžiulį vaidmenį tiek pradedančiųjų vartotojų tiek profesionalų Linux naudojime. Norėčiau pabrėžti, kad šis straipsnis skirtas ne vien Linux šalininkams bet ir plačiajai UNIX tipo operacijų sistemų vartotojų bendruomenei. Manau jog šio straipsnio turinį pritaikys ir kai kuris *BSD Unix vartotojas taip pat kaip ir kitų panašių suderinamų sistemų.
Linux galimybė derinti grafinį darbalaukį pagal jūsų poreikius yra begalinė. Galite rinktis tarp pagrindinių didžiausių grafinių aplinkų tokių kaip KDE, GNOME. Naudoti mažiau populiaresnes arba jų atmainas, taip pat galite maišyti komponentus iš vienos aplinkos imdami tam tikrus elementus, kurdami savo aplinką.

Kas yra langų tvarkyklės ir darbalaukio aplinkos ?

GNU/Linux grafinė aplinka yra visiškai atskirta nuo pačio OS. Pilna grafinė aplinka susideda iš kelių dalių. Pirma veikia X langų sistema ( X-Server, X-Window) ši sistema tai grafinis pagrindas visoms darbalaukio grafinėms aplinkoms tai pat programų atvaizdavimui ir kt. Toliau po X langų sistemos, langų tvarkyklė kuri jums leidžia tvarkyti langus, kuriuos matote ekrane, stumdote, perkeliate, velkate ir t.t. To pakanka programų valdymui ir minimaliam vartojimo variantui. Šiuo atveju nematysime įvairių skydelių, užduočių juostų daug meniu su kuriais paprastai dirbame. Bet toks variantas puikiai tinka senai aparatūrai (VINTAGE PC) ir t.t. Dažnas vartotojas naudoja langų tvarkykles ir darbalaukio aplinkas kurios suteikia maksimalų produktyvumą, su savo užduočių juostomis, visokiais nežinomais skydeliais, meniu. Kai kurios darbalaukio aplinkos suteikia beribę galimybę derinti viską pagal savo poreikius kai kurios ne. Populiariausios darbalaukio aplinkos pvz.: KDE naudoja KWin langų tvarkyklę, GNOME - metacity. Tai kas tai yra pilnavertė grafinė darbalaukio aplinka ? Normali pilnavertė darbalaukio aplinka turi atitikti šiuos konceptus:

1. Turėti savo langų tvarkyklę (arba skolintis iš kito projekto)
2. Turėti grafinius konfigūravimo įrankius (pakeisti ir konfigūruoti išvaizdą bei kitus aspektus)
3. Turėti užduočių valdymo juostą (arba panašų daiktą)
4. Turėti failų tvarkyklę (ar panašų dalyką)
5. Visa kita kas priklauso...

Darbalaukio aplinkos naudojimas

Smagu yra tai jog tame pačiame kompiuteryje galima įdiegti ne vieną darbalaukio aplinką, kurią galite naudoti pasirinkdami  prisijungimo metu. Dauguma nustatymų liks persijungiant tarp langų tvarkyklių (tie kurie įmontuoti į programas ir tie saugomi konfigūracijų failuose), kiti nustatymai bus prarasti (tie kurie susiję su jūsų darbalaukio valdymu, tokie kaip langų išvaizda ar klaviatūros susiejimai).

Kiekviena darbalaukio aplinka platinama su keliomis esminėmis programomis sukurtomis būtent jai, taigi jei įdiegsite daugiau nei vieną darbalaukio aplinką, savo meniu matysite kelias papildomas parinktis. Pavyzdžiui GNOME kaip numatytąją failų menedžerį naudoja Nautilus, tuo tarpu KDE naudoja Dolphin – jei savo sistemoje įdiegsite ir GNOME ir KDE, meniu matysite abi failų tvarkykles, nepaisant kurią aplinką šiuo metu naudojate. Be to kiekviena darbalaukio aplinka turi savas programas, kurias galite parsisiųsti iš distributyvo saugyklos: tai IRC klientai, pašto programos, BitTorrent programos ir dar daug visko.

Nors galite naudoti bet kokios darbalaukio aplinkos programas, dauguma naudotojų naudoja tas programas kurios gautos kartu su darbalaukio aplinka, nes jos labiau integruotos į darbalaukio aplinką. Pavyzdžiui GNOME naudotojai pageidauja matyti Pidgin kaip jų IM klientą, tuo tarpu KDE naudotojai naudoja Kopete. Kai kurios programos, pvz. Firefox, Chrome ir GIMP sukurtos su „GTK toolkit“ (juo paremtos GNOME ir XFCE), bet dažnai naudojamos skirtingose darbalaukio aplinkose, paprasčiausiai todėl jog jos geriausios savo srityje. Galiausiai galima pasakyti jog viskas priklauso nuo jūsų, jūsų darbas išbandyti programas ir pasilikti tas kurios veikia geriausiai jūsų darbalaukio aplinkoje ir geriausiai atitinka jūsų poreikius.

Darbalaukio aplinkos diegimas

Kai kurie Linux distributyvai platinami su numatytąją darbalaukio aplinka. Pavyzdžiui OpenSUSE naudoja KDE. Kitos kaip mano mėgstamiausios Gentoo arba Archlinux, leidžia pasirinkti darbalaukio aplinką kurią norite naudoti. Ubuntu tai išskirtinis atvejis: numatytoji aplinka yra UNITY bet ji platinama ir su kitomis darbalaukio aplinkomis: Kubuntu (kur numatytoji yra KDE), Lubuntu (kur numatytoji yra LXDE) ir Xubuntu (kur numatytoji yra XFCE).

Jei naudojate ne Ubuntu, galite įdiegti kitą darbalaukio aplinką, naudodamiesi savo paketų tvarkyle (pvz. archlinux distributyve: pacman -S kde ). Kitą kart atsijungus, prisijungiant galėsite pasirinkti kurią darbalaukio aplinką naudoti.

Jei naudojate kažką panašaus į „Ubuntu“ kuris platinamas su skirtingomis numatytosiomis aplinkomis, aplinkas galite išbandyti keliais būdais. Jei naudojate numatytąją GNOME paremta Ubuntu versiją ir norite išbandyti KDE. Galite arba įdiegti Kubuntu arba tiesiog įdiegti pačią KDE.

Kokių yra darbalaukio aplinkų?

KDE

KDE nesitaiko į paprastą ir paprastai naudojamą sąsają, ji stengiasi pridėti visą reikiamą funkcionalumą, nesvarbu ar jūs profesionalas ar naujokas. Greičiausiai tai geriausiai atrodanti aplinka, ji turi valdyklėmis paremtą darbastalį. Meniu sustatyti panašiai kaip ir Windows, su vienu pagrindiniu meniu apatiniame kairiame kampe ir užduočių juosta kurioje galite paleisti programas ar peržiūrėti nustatymus. Iš tikro tai KDE turi daug nustatymų tame meniu, bet pakankamai sudėtinga naršyti po jį, net jei jūs ir susipažinęs su Linux. Tiesiog yra tiek daug meniu ir nustatymų jog sunku susigaudyti kas ir kaip. Taipogi ji turi savybę kuri supainios naujokus, paėmus ir nuvilkus failus visada bus klausiama ar norite perkelti ar kopijuoti failą. Jei jūs pažengęs naudotojas ir ieškote daug konfigūravimo įrankių, KDE yra puikus pasirinkimas.

GNOME

GNOME buvo populiariausia Linux darbalaukio aplinka, Ubuntu naudotojai greičiausiai jau išbandė ją. Ji naudoja labai daug resursų ir yra neįprasta naudoti. Kol neatsirado jos trečia versija (GNOME 3 išleista 2011-ųjų balandį. )  Ji puikiai tiko naujiems Linux naudotojams – ypač tiems kurie neturėjo laiko gilintis į darbalaukio aplinką. Savaime aišku tai nereiškia jog ji nepatiko pažengusiems naudotojams. Ji turėjo ir sudėtingesnių nustatymų kurie leido sukonfigūruoti būtent taip kaip norite. Nenoriu lyginti sąsajos su kitomis OS, nes ji buvo pakankamai unikali, bet galiu pasakyt jog meniu juostų viršuj ir apačioj kombinacija darė ją panašesne į Mac nei į Windows (ypač jei naudojate Ubuntu su nauja Unity sąsają). Pridėjus populiarią langų tvarkyklę „Compiz“ galite pridėti daug gražių pagražinimų. Gnome2 Pakeitė Mate desktop ir Cinnamon su GTK3 žiūr. apačioje.

XFCE

XFCE sukurta būti lengva, be naudojimo paprastumo aukojimo. Iš tiesų tai ji labai panaši į GNOME, taigi naujiem naudojam nekils bėdų susidraugauti su ja. Ji nėra iš gražiausiųjų, bet jei turite pagyvenusį kompiuterį (ar nešiojamą kompiuterį, kuriam svarbu sunaudojama energija) ši darbalaukio aplinka veiks greičiau.

MATE

MATE darbalaukio aplinka yra GNOME 2 tęsinys naudojantis (GTK2). Jame yra intuityvi ir patraukli darbalaukio aplinka naudojanti tradicines metaforas, Linux ir kitų Unix operacinių sistemų. 

MATE yra aktyviai plėtojama įtraukiant naujų technologijų palaikymą bei išsaugant tradicinį darbalaukį. Mate viską paveldėjo iš GNOME 2 tik pakeistais pavadinimais, pvz.: gnome nautilus failų menedžeris dabar vadinasi: CAJA ir panašiai. Pavadinimai pakeisti specialiai, kad nesusimaišytu su originalaus GNOME3 pavadinimais bei netrikdytų sistemos darbo.

CINNAMON

Cinamonas yra GTK3 pagrįsta darbalaukio aplinka. Projektas iš pradžių prasidėjo kaip GNOME Shell atmaina. Cinamonas buvo sukurtas (ir) naudojamas kaip pagrindinis Linux Mint darbalaukis.

Kadangi Cinamono darbalaukio aplinka ketino įgyvendinti savo tikslus bei žygiuoti kitu keliu nei GNOME darbalaukio aplinkos atžvilgiu, daugelis "GNOME Core" programų buvo pasiskolintos tolesniam grafinio darbalaukio perrašymui.

LXQT

LXQT yra paremta Qt grafiniu toolkitu, tai lengva darbalaukio aplinka kuri sujungia LXDE-Qt ir Razor-QT projektus. Tai patogi daug resursų neraikalaujanti darbalaukio aplinka kuri tiks beveik kiekvienam vartotojui.

UNITY

Unity yra grafinis apvalkalas naujoje GNOME darbalaukio aplinkoje, kurį sukūrė Canonical Ltd savo Ubuntu operacinei sistemai. Unity debiutavo kaip netbook Ubuntu 10.10 leidimas. Iš pradžių buvo sukurta siekiant efektyviau išnaudoti erdvę atsižvelgiant į ribotą ekrano dydį netbookuose. Unity tai dar vienas iš durniausių Canonical LT įdėjų kurių jie semiasi iš velniai žino kur. Tai yra visiškai nelogiška ir nepatogi aplinka normaliam dirbančiam žmogui. Veikia tokiu principu kaip "Search & Run", "Switch & Turn". Tai viena iš nestabiliausių darbalaukio aplinkų istorijoje

Enlightenment

Enlightenment  darbalaukio aplinka su galinga langų tvarkykle ir tokiais darbalaukio komponentais kaip failų menedžeris, darbalaukio piktogramos, ir kiti komponentai suteikia šiai darbalaukio aplinkai daug modernumo ir funkcionalumo. Darbalaukis veikia ant senesnių kompiuterių, turi labai galingas grafines konfigūravimo galimybes taip pat begalinį išvaizdos derinimą.

Deepin

Deepin darbalaukio aplinka ir programos, tai intuityvus ir elegantiškas dizainas.

EDE

"Equinox Desktop Environment" Equinox tai paprasta ir ekstremaliai greita darbalaukio aplinka.

Pantheon

Pantheon yra įprastinė darbalaukio aplinka specialiai sukurta elementary OS distribucijai. Ji buvo parašyta nuo nulio naudojant VALA ir GTK3 toolkit. Turi panašumų tarp GNOME ir Mac OS X.

ROX

ROX yra vartotojui draugiškas darbalaukis, visur daugiausia naudojantis "tempti-numesti" (Angl. drag-and-drop) principą. Grafinė aplinka paremta failų menedžeriu per kurį vartotojas mato visus failus. Taip pat aplinka turi keletą smulkių programėlių.

Trinity

Trinity yra darbalaukio grafinė aplinka skirta Unix tipo operacijų sistemoms. Tai KDE 3.5 atšaka kuri yra toliau tobulinama kaip tradicinis darbalaukis.

Straipsnio versija: rev5

Kopijuoti leidžiama tik pateikiant originalaus straipsnio nuorodą!